#Bhakti-joga
Joga reiškia daugiau nei fizinius pratimus. Žodis „joga“ kilęs iš sanskrito šaknies yuj, kuri reiškia susieti arba sujungti. „Bhakti“ kilo iš sanskrito šaknies bhaj, kuri reiškia – meilės tarnystė. Bhakti-joga reiškia jungtį su Aukščiausiuoju meilės ir atsidavimo tarnystės būdu.
„Bhagavad Gita“, pagrindinis ISKCON dvasinis tekstas, aprašo įvairias jogos praktikas. Tarp jų yra karma-joga (sąmoningo veikimo praktika), džniana-joga (filosofiniai tyrinėjimas ir kontempliacija) ir hatha-joga (jogos pozų ir kvėpavimo pratimų praktika).
Šiandien kai kurie praktikuojantys jogą mano, kad fizinė jogos nauda ir yra jos tikslas. Tačiau pagal tradicines jogos sistemas fiziniai pratimai yra tik vienas žingsnis Dievo suvokimo kelyje. „Bhagavad-Gita“ kalba apie bhakti-jogą kaip visų jogos praktikų kulminaciją. Bhakti-joga kreipia dėmesį į mūsų pasišventimo, tarnystės ir meilės Dievui, Viešpačiui Krišnai, ugdymą.
Bhakti-joga arba Krišnos sąmonė yra natūrali, pirminė ir palaiminga kiekvieno žmogaus būsena. Tik kai mus apima maja, iliuzija, pamirštame, kas esame ir kas yra Aukščiausiasis Asmuo. Bhakti-joga yra skirta išlaisvinti mus iš iliuzijos ir pažadinti mūsų prigimtinę ir amžiną dvasinę laimę.
Krišnos sąmonė teikia įvairialypę naudą. Ji iš karto išvaduoja iš visų materialių kančių, yra geros sėkmės pradžia ir savaime suteikia transcendentinį malonumą. “Bhagavad-Gitoje“ Krišna sako, kad tie, kas pasiekia Krišnos sąmonę, patiria beribę transcendentinę laimę ir mano, jog nėra aukštesnio tikslo.
Krišnos sąmonės praktika nepriklauso nuo asmeninių įsitikinimų. Kiekvienas gali patirti bhakti-jogos naudą, taikydamas Krišnos sąmonės principus savo gyvenime. Kas tai daro, palaipsniui vis labiau domisi amžinu, dvasiniu gyvenimu ir mažiau žavisi laikinais, materialiais siekiais (kurie yra nerimo priežastis). Laikui bėgant kiekvienas žmogus gali atgaivinti savo asmeninius santykius su Krišna ir mėgautis tikra, nenutrūkstama laime.
Bhakti-joga vystoma atliekant įvairias veiklas. Pagrindinė bhakti-jogos praktikos yra mantra meditacija arba Dievo vardų kartojimas. Kartoti galima arba individualiai naudojant karoliukus (džiapa) arba su draugais giedant mantras pritariant muzikiniams instrumentams (kirtana). Kitos praktikos yra šventųjų tekstų, tokių kaip „Bhagavad-gita“ ir „Šrimad-Bhagavatam“, studijavimas, bendravimas su panašiai mąstančiais dvasingumo ieškotojais, švento vegetariško maisto valgymas ir gyvenimas laikantis tiesos, gailestingumo, asketiškumo bei švaros principų.