Rathajatra — Taikos formulė

Šie transcendentiniai virpesiai, giedant:

Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare

yra pats kilniausias metodas atgaivinti mūsų Kṛṣṇos sąmonę. Mes visi − dvasinės sielos − pirminėje padėtyje suvokėme Kṛṣṇą, bet sąlytis su materija nuo neatmenamų laikų užteršė mūsų sąmonę. Materiali atmosfera, kurioje gyvename dabar, yra vadinama māyā, iliuzija. Māyā reiškia „tai, ko nėra“. Kas yra ši iliuzija? Iliuzija yra tai, kad mes visi bandome viešpatauti materialioje gamtoje, nors iš tiesų mus valdo griežti jos dėsniai. Kai tarnas dirbtinai stengiasi imituoti visų galingiausią savo šeimininką, tai vadinama iliuzija. Su šia užteršta gyvenimo samprata visi mes siekiame išnaudoti materialios gamtos resursus, tačiau iš tiesų vis labiau ir labiau klimpstame į jos painiavą. Todėl, nors labai stengiamės nugalėti gamtą, tampame dar labiau nuo jos priklausomi. Šią iliuzinę kovą prieš materialią gamtą galima sustabdyti iš karto, atgaivinus mūsų Kṛṣṇos sąmonę.

Kṛṣṇos sąmonė nėra dirbtinai primesta protui; ji yra pirminė gyvos esybės energija. Kai klausomės transcendentinių virpesių, sąmonė pabunda. Šį procesą autoritetai rekomenduoja šiam amžiui. Galima patirti praktiškai, jog giedant šią mahā-mantrą, arba didžiąją išsivadavimo giesmę, iš karto galima pajusti transcendentinę ekstazę, ateinančią iš dvasinės plotmės. Įgijus faktinį dvasinį suvokimą, kai peržengiamas juslių, proto ir intelekto lygmuo, pasiekiamas transcendentinis lygmuo. Šis Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare giedojimas atliekamas dvasiniame lygmenyje, todėl šie garso virpesiai aplenkia visus žemesnius sąmonės sluoksnius, būtent jutiminį, protinį ir intelektinį. Todėl nėra jokio būtinumo suprasti mantros kalbą. Lygiai taip pat nėra jokio reikalo protu išgalvoti arba intelektu paaiškinti šį mahā-mantros giedojimą. Jis kyla savaime iš dvasinės plotmės, todėl bet kas gali dalyvauti giedant ir šokti apimtas ekstazės be jokios išankstinės parengties.

Mes matėme tai praktiškai. Net vaikas gali dalyvauti giedant arba netgi šuo gali dalyvauti. Žinoma, kol žmogus yra labai įklimpęs materialiame gyvenime, reikia laiko tokiam lygiui pasiekti, tačiau net toks materialistiškas žmogus gali pasiekti dvasinį lygį labai greitai. Kai mantrą gieda tyras Viešpačiui pasiaukojęs tarnas, gieda ją su meile, ji turi didžiausią poveikį klausytojams, todėl, kad gautume greitą efektą, jos reikia klausytis iš Viešpačiui tyrai atsidavusio žmogaus lūpų. Kiek įmanoma reikia vengti klausytis giedojimo tų, kurie nepasišventė Viešpačiui. Kai gyvatė paliečia lūpomis pieną, šis tampa nuodingas.

Žodis Hare yra kreipinio į Viešpaties energiją Harā forma, o žodžiai Kṛṣṇa ir Rāma yra kreipiniai į Patį Viešpatį. Tiek Kṛṣṇa, tiek Rāma reiškia „aukščiausią malonumą“, o Harā yra Viešpaties aukščiausioji malonumo galia. Šauksmininke Harā tampa Hare. Viešpaties aukščiausioji malonumo galia padeda mums pasiekti Viešpatį.

Materiali energija, vadinama māyā, taip pat yra viena iš gausių Viešpaties energijų. Mes, gyvosios esybės, taip pat esame energija – Viešpaties paribio energija. Gyvosios esybės yra aukštesnės už materialią energiją. Kai aukštesnė energija susiliečia su žemesne, kyla nesuderinama situacija; tačiau kai paribio energija susiliečia su dar aukštesne energija, kuri vadinama Harā, gyvoji esybė patenka į natūralią padėtį ir tampa laiminga.

Šie trys žodžiai: Hare, Kṛṣṇa ir Rāma − yra mahā-mantros transcendentinės sėklos. Giedojimas yra dvasinis šauksmas Viešpačiui ir Jo vidinei galiai Harā, prašymas suteikti apsaugą sąlygotai sielai. Šis giedojimas yra tarsi nuoširdus mamą kviečiančio vaiko verksmas. Motina Harā padeda bhaktams įgyti aukščiausiojo tėvo Hari − Kṛṣṇos malonę, o Viešpats atsiskleidžia bhaktui, nuoširdžiai giedančiam šią mantrą.

Todėl šiame amžiuje jokia kita dvasinio pažinimo priemonė nėra tokia veiksminga kaip šios mahā-mantros giedojimas:

Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare.

„Mano brangus Viešpatie, o Viešpaties dvasinė energija, maloningai užimkite mane tarnyste Jums. Dabar man nesmagu nuo šios materialios tarnystės. Prašau, užimkite mane tarnyste Jums.“ harer nāma harer nāma harer nāmaiva kevalam kalau nāsty eva nāsty eva nāsty eva gatir anyathā

„Šiame Kali amžiuje vienintelis būdas išsivaduoti yra kartoti šventą Viešpaties Hari, Kṛṣṇos, vardą. Nėra kito kelio. Nėra kito kelio. Nėra kito kelio. [Brihan Nārādija Purāna, 18.126]

Šis Hari kīrtano procesas yra kartoti maha-mantrą (didžiąją išsivadavimo giesmę):

Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare

„Padma Purāṇoje“ yra teigiama: „Nėra skirtumo tarp švento Viešpaties vardo ir Jo paties. Šventas vardas yra toks pat tobulas kaip ir pats Viešpats: pilnas, tyras ir amžinas. Šventas vardas nėra materialūs garso virpesiai, jis neturi materialios nešvaros.“ „Padma Purāṇa“. Kaip nuolat kartoti šventą Viešpaties vardą, maloningai aprašė Viešpats Śrī Caitanya Mahāprabhu „Śrī Śikśāṣṭakos“ 3 posme: „Reikia kartoti šventą Viešpaties vardą nuolankiu protu, laikant save menkesniu už šiaudą gatvėje, būnant pakantesniam už medį, neturint klaidingo prestižo jausmo ir pasiruošus parodyti pagarbą kitiems. Su tokia proto būsena galima kartoti šventą Viešpaties vardą nuolatos.“