#Karma
karma (sanskr - veikla) - senovės išminčių atrasta ir įvairiuose pasaulio tekstuose užrašyta idėja apie tai, kad kiekvienas veiksmas turi susilaukti etiškai teisingo atoveikio.
“Ką pasėsi - tą ir pjausi”.
“Kas pakels kalaviją - nuo kalavijo ir mirs.”
Dažnai galima stebėti, kad blogi žmonės gyvena stebėtinai gerai, o geri žmonės - stebėtinai prastai. Jeigu mirtis turėtų atlyginti kiekvienam pagal tai, kaip šis gyveno, net ir tada galima pamatyti, jog dori žmonės dažnai miršta kančioje arba žiauraus nelaimingo atsitikimo metu. Daugelis pasaulio religinių tradicijų šį klausimą bandė spręsti gana nesėkmingai. Jei Dievas visų gailestingiausias, visa žinantis ir galingiausias, kodėl vaikai miršta motinos įsčiose, kodėl gimsta neįgaliais, be galimybės pakeisti savo gyvenimą?
Vedų tradicijos atsakymas į šią dilemą yra karmos idėja. Visų gyvų būtybių gyvenimai sudaryti iš nuolatinės veiksmų tėkmės, kurie daro sudėtingą įtaką mūsų ir aplinkinių ateičiai. Veiksmo ir atoveikio dėsnis užtikrina kad bet kokioje situacijoje būtų įgyvendintos tos jos dalyvių karmos, kurios geriausiai atitinka viena kitą. Šventraščiai pasakoja istorijas apie žmones, kurie patyrė savo darbų pasekmes net po kelių šimtų gyvenimų, kai aplinkoje susiklostė tinkama situacija. Todėl geras žmogus gali atkentėti už tai, ką padarė prieš daugybę gyvenimų, nors šį gyvenimą gyveno dorai.
“Bet ar tai teisinga?” - paklaus oponentas. - “Ar teisinga, kad žmogus kenčia po to, kai jis pasikeitė ir bausmė jam nebereikalinga?” Teisinga, nes ši kančia doram žmogui labiausiai primena, kokį skausmą kažkada sukėlė kitiems. O tam, kuris kuria blogį, kančia primena, kad kitiems taip pat skauda.
“Bet gi žmogus neprisimena, ką padarė. Ar yra prasmė jį bausti?” - vėl paklaus oponentas. Karmos dėsnis - ne bausmė ir ne atlyginimas. Tei teisingo etiško atoveikio dėsnis. Kiekvienas turi patirti tai, ką kitam suteikė, tiek skausmą, tiek džiaugsmą. Žmogus, suvokiantis tai kas nutiko kaip bausmę, nepatirs tos pačios kančios, kurią kažkada suteikė žmogui, jos nesitikinčiam. Todėl jei tikėsime, kad bet kokia mūsų patiriama kančia yra ankstesnių darbų rezultatas, kančia visada bus mažesnė, nei galvosime, kad kenčiame nepelnytai. Taip nugalėsime karmą :).