#Rathayatra
sansk.: Vežimų šventė (ratha - vežimas, yatra - šventė).
Ratha-jatra arba Vežimų festivalis yra džiaugsminga šventė, kuri jau tūkstančius metų vyksta šventame Indijos mieste Džaganatha Puryje, o gana neseniai įvairiuose pasaulio miestuose ją pradėjo švęsti ir Hare Krišna judėjimo pasekėjai. Vienas iš Krišnos vardų yra Džaganatha – Visatos Valdovas. Šis vardas siejamas su vienu iš nesuskaičiuojamų Viešpaties pavidalų, kuris yra kupinas ekstazės, turi dideles akis ir, atrodytų, neišbaigtas kūno linijas. Šiame festivalyje Jis vežamas gigantiškame vežime į senovinę šventyklą Džaganatha Purio centre.
Pasak istorijos, Viešpats Krišna kartą išgirdo pokalbį apie tai, kaip Jo brangiausios pasekėjos, Vrindavano piemenaitės, sielojosi, Jam išvykus. Išgirdus pasakojant apie didžiulę jų meilę ir išsiskyrimo jausmą, Viešpaties plaukai atsistojo piestu, Jo akys plačiai atsimerkė ir prisipildė ašarų, o rankos ir kojos susitraukė į kūną. Viešpatį apėmė dvasinės ekstazės būsena. Matydamas Viešpatį Krišną tokios būklės, jo vyresnysis brolis Balarama taip pat pajuto ekstazės požymius ir apreiškė panašius kūno bruožus. Netrukus į įvykio vietą atvyko jų sesuo Subhadra, ir ją taip pat apėmė džiaugsmo ekstazė. Taigi iškilnios Džaganathos, Subhadros ir Baladevos dievybių formos primena apie šį mielą įvykį.
Ratha-jatros šventė atspindi Viešpaties Džaganathos troškimą vėl susitikti Vrindavane Savo brangius tarnus, tarp kurių svarbiausia yra Šrimatė Radharanė. Pagal tradiciją, kartą per metus prieš festivalį, Viešpats suserga iš meilės ilgesio. Norėdami Jį pralinksminti, Jo tarnai suruošia jam prabangią procesiją, kurios metu Jis susitinka su savo atsidavusiais tarnais. Viešpats Džaganatha važiuoja milžiniškame vežime, lydimas tūkstančių stebėtojų, greta žygiuojančių muzikantų, būgnininkų, dainininkų ir šokėjų.
Prieš penkis šimtus metų Viešpats Čaitanja Mahaprabhu, jungtinė Radhos ir Krišnos forma, įkvėpinėjo visus savo pasekėjus švęsti Ratha-jatros šventę su dideliu entuziazmu. Jo biografijose (pvz. „Čaitanja Čaritamrita“) minima daugybė pasakojimų susijusių su Ratha-jatros festivaliu. Pasakojama, kad Gundičios šventyklą, kurioje Viešpats Džaganatha apsistodavo Ratha-jatros procesijos pabaigoje, Čaitanja Mahaprabhu valė savo rankomis parklupęs ant kelių.
Šrila Prabhupada, Harė Krišna judėjimo įkūrėjas, labai mėgo Ratha-jatrą. Būdamas dar vaikas, vos penkerių metų amžiaus, jis pradėjo švęsti Ratha-jatrą, su draugais traukdamas mažytį, namuose padarytą vežimą. Daug vėliau, nuo 1967 metų iki pat paliekant šį pasaulį, Šrila Prabhupada kartu su tūkstančiais savo mokinių iš viso pasaulio švęsdavo Ratha-jatrą – Vežimų festivalį – Londone, Paryžiuje, Sidnėjuje, Tokijuje, San Franciske, Los Andžele, taip pat Niujorke, prestižinėje Penktojoje Aveniu.
Šiandien Harė Krišna pasekėjai daro Ratha-jatros paradus daugybėje miestų. Juos įprastai vainikuoja miesto parke ar aikštėje švenčiamas „Indijos Festivalis“, su kultūrine programa, nemokamomis vaišėmis, įvairiomis pramogomis ir palapinių miesteliu.
Ratha-jatra simbolizuoja Viešpaties meilę Savo pasekėjams. Jis pats atvyksta aplankyti Savo atsidavusius tarnus ir publiką, kuri sutinka Jį gatvėse. Kaip ir dera Ratha-jatros pirminei dvasiai, Harė Krišna judėjime šis festivalis suburia senus draugus ir leidžia jiems kartu pasitarnauti Viešpačiui Džaganathai, Šri Krišnai.